Ubud, Bali

Sveiki brangieji,

suprantu jūsų nerimą ir smalsavimus, bet duokite man laiko viską sukramtyti, ką čia matau! Kitaip juk mintys labai nerišliai liejasi :)

Bali - turbūt viena draugiškiausių salų. Žmonės draugiški, visi šypsosi ir sveikinasi tau praeinant ar pravažiuojant motociklu. Atrodo sunkiausius darbus dirba - ryžių laukuose, statybose, vos tik pasirodai, pamatai laimingiausią veido išraišką, šviečiančius baltus dantis ir iš aukštai statybininkas keliantis betoną, kai tu praeidamas žiopsai į jį, mandagiai tau sako - hello :)

Dauguma Indonezijos salų gyventojų yra musulmonai, vienintelės Bali gyventojai yra hinduistai. Įvairios apeigos ir aukojimai juos lydi ištisas dienas. Vietiniai gyventojai didžiumą savo uždirbamų pinigų atiduoda būtent šiems reikalams. O ir laiko tai kainuoja marias. Iš palmių lapš jie pina kalnus mažų krepšiukų, i juos krauna aukas dievams - ryžius, gėlyčių žiedus, žolytes, kartais saldainukų ir sausainukų įdeda. Kartą mačiau ir keptą žąsiuką, bet ten jau buvo didelis auką krepšys ir turbūt nekasdienėm, o svarbesnėm apeigom. Na, o tuos mažiukus  simpatiškus aukų krepšiukus jie dėlioja ir kartu smilkina smilkalais visur ir visada, po mažiausiai tris kartus per dieną, viską aplinkui: ryžių laukus, savo namų visus kampus, kitas savo valdas (pvz. ateina paburti i jiems priklausančius, tačiau 10-iai metų europiečiams išnuomotus namus), parduotuvių įėjimus, parduotuvių lentynas, laiptus, tų krepšelių pridėliota gatvėse, ant šaligatvių - visur visur. Ir buria buria buria.... Gražu man stebėti tuos burtus :)

Be tokių kasdienių apeigų čia vyksta daug bendruomeninės reikšmės šventinių apeigų. Kiekvienas kaimukas turi po mažiausiai tris šventyklas, kiekviena šventykla skaičiuoja savo metus pagal balietišką 210 dienų kalendorių. Todėl čia švenčių ir mažesnių ar didesnių ceremonijų apstu. Vienoje jau teko sudalyvauti.

Šiandien vyks dar viena, daug didesnė ir reikšmingesnė ceremonija, kurios metu nešios po gatves dideles gražias auksais veidrodukais ir karoliukais puoštas jautukų skulpturas. Dažniausia ceremonijos eina iš vienos šventyklos i kita. Ceremonijos pabaigoje tradiciškai skulptūros sudeginamos, tačiau šiandien pradeda įsigalėti nauja tradicija – parduodamos turistams J

Šiuo metu apsistojau labai meniškame miestelyje - Ubud. Visi žmonės čia apsigimę meninikai - visi kažką gražaus kuria ir jiems tai yra tiesiog įprasta. Labai jaukus ir geros atmosferos miestukas. Kelias naktis gyvenome gražiame viešbutuke su čiurlenančiais šaltinėliais aplinkui, na o dabar savaitei turime gražu naujai įrengtą dviejų aukštų namuką šalia ryžių lauko.

Nauja pažįstama rusė architektė įrengė šį namą nuomai ar pardavimui, pati išvažiavo padirbėti ir paatostogauti, na, o kol pasirodys pirmieji nuomininkai mes turime progos sėsliai pagyventi. Užtat gavome ir baigiamųjų darbų truputį, ko šeimininkė nebespėjo pati atlikti ar suorganizuoti. Tad šiandien dieną nusprendėm skirti namams :) Tikiuosi sutvarkysim visus šiuos mažus smulkius reikaliukus, bet čia viskas taip lėtai vyksta.....va, kad ir aš....atsikėliau, saulute šviečia, ištiesiau kojas terasoje ir.....na kokie čia reikalai? slowly slowly.... :)

Beje, buvo labai juokinga stebėti, kaip paskutinę dieną prieš šeiminkei išvaziuojant, ji, mūsų europietiškais tempais, bandė viską šiame namuke užbaigti :) Jei pradedi balietį skubinti, tai jis dar labiau pasimeta ir iš vis nieko nebepadaro :) O tokius svarbius reikalus tvarkyti čia tikrai geros kantrybės reikia. Pvz. užsakius lauko baldus, jie vietoj dviejų fotelių sugeba pagaminti ir atvežti tik vieną, į visus terminus nebetelpantys veidrodžių gamintojai paskubunti paskutinę diena sugeba atvežti tik veidrodžiu rėmus, abu be veidrodžių, nes pakeliui beskubėdami sudaužė, jau nekalbant apie tai, kad žaliuzes sugebejo pakabinti iš lauko pusės, o užuolaidas, kad ir kaip rodytum, kur geroji puse, vis tiek atvirkščiai pakabins :) Tai čia tiek, kiek mačiau per viena popietę :) Ir negali pykti - jie šypsosi ir tu šypsaisi :)

Tai štai, kol kas uostinejam viską aplink Ubud. Dieviško grožio gamta, ryžių laukai, iš laukų mojuojantys besišypsantys žmonės, krykstaujantys ir besisveikinantys mokinukai žingsniuojantys ilgą kelią namo per kalnus..... ir pagaliau - isdykusios beždžionėlės. Ach tos beždžionėlės! Laipo, karstos, už padalkų griebia, koju pirštais žaidžia - tikros padaužos! :) Na, pazįstat juk jus jas... Linkejimai toms dviems, mano pačioms mylimiausioms! :)

Na, o gražių nuotraukų, kaip kai kuriems minėjau, kviečiu apsilankyti bloge www.abu2.com -> Daily Photo

Linkėjimai visiems! J