Pabaiga

Stebinti Indija nenustojo iki paskutinės minutės. Net Arabijos šalių oro uostuose nemačiau odinių kėdžių laukiamosiose salėse. Delio oro uostas su savo otkutiūrinėmis parduotuvėmis nė kiek nepanešėjo į Silliguri traukinių stotį. 

Atlaikius beveik tris mėnesius Indijoje, neskaitant prieš tai aplankytų kitų Azijos šalių, ragaujant gatvės maistą, didysis išbandymas skrandžiams buvo Kijevo avialinijų kiaušinienė, kurios Giedrius turbūt dar ilgai nesiryš ragauti.

Rygoje buvome iškilmingai pasitikti mano tėvelių - su laukinių gėlių puokštėmis, šakočiu ir ant smilgų suvertomis kvepiančiomis žemuogėmis. Giedriaus fotoaparatas, užfiksavęs vos keletą nuostabių žydinčių saulučių Rygos centro pievoje, nusprendė, kad savo jau atidirbo ir nuėjo užsitarnauto poilsio.

Į Klaipėdą važiavome su ant automobilio iškeltomis Lietuvos vėliavėlėmis. Mano tėvai – dideli patriotai, bandė mums, paklydėliams, grąžinti suvokimą iš kur esame kilę ir kur mūsų šaknys (:

Lietuvoje kitos spalvos. Oras kitaip kvepia. Birželio pabaiga – vasaros pradžia. Gamta džiaugiasi, turėdama progą trumpam atskleisti savo turtus.

Braškių sezono Lietuvoje pradžia – pats geriausias laikas grįžti po ilgų kelionių. Tokių skanių braškių, kaip mamos braškiniame torte, laukiančio mūsų šaldytuve, nė su žiburiu nerasite visame Žemės rutulyje (:

PRISIPAŽINIMAS

Nenorėjau grįžti. Dar tiek daug neapkeliauta, tiek daug nepamatyta, nepažinta. Kuo daugiau keliauji, tuo labiau supranti, kad nieko nepamatei. Kelionės - labai pavojingas, užkrečiamas virusas (: Jei norite turėti mažiau priklausomybių, kurių ir taip apsčiai visi turime, nedarykite to, ką aš padariau.... Nors.... Kiekvienas turime laisvę rinktis!

AČIŪ

AČIŪ Mokytojai Mai Ram Devi, kad ši kelionė įvyko.

AČIŪ Giedriui už tai, kad kelionė buvo tokia, kokia buvo.

AČIŪ mylimoms bezdžionėlėms Urtei ir Margaritai, kad gimė šis blogas.

AČIŪ visiems skaitytojams už netikėtai didelį palaikymą, kurį labai branginu. Tik Jūsų dėka kelionė buvo aprašyta iki jos pabaigos.   

MAY ALL BEEINGS BE HAPPY! (: