Tuesday, July 17, 2012

Darjeeling - amžinai paskendęs rūke


Keturių valandų kelionė, keturiese susispaudus ant galinės džipo sėdynės. Grįžtame į West Bengal‘ijos valstiją. Leidžiantis nuo Sikkim‘o kalnų, oras iš pradžių pradėjo maloniai šilti, vėliau – kaisti, kol pasidarė taip karšta, jog negalėdami pajudėti, tiesiog prilipome vienas prie kito. Tačiau - kokio grožio kalnų kelias! Kaklus galima išsinarinti besidairant pro šokinėjančio ir kieto lyg taburetė džipo langus. Pro kalnų tarpeklius besiveržiantys šaltinėliai, apačioje serpantinų per akmenis čiurlenantys sraunūs upeliai, gyva žalia spalva nusidriekę šlaitai, visa aplinka tarytum juda, krebžda, virpa, neatsidžiaugdama gaivališkos kalnų jėgos jai suteiktomis dovanomis. Pravažiuojame abipus siaurų vingiuotų keliukų išsimėčiusias vietinių kalnų kaimų trobeles, gausiai apsodintas margaspalvėmis gėlių karūnomis. Artėjant Darjeeling‘ui, vėl pradėjome kilti aukštyn link debesų.  Kalnai pasitiko arbatų plantacijomis su jose arbatą renkančiais žmonėmis, ant kupros nešinais didžiuliais krepšiais su prie jų pritaisytais skėčiais, saugančiais nuo kalnų saulės kaitros.

Legendinis, paskendęs rūke, tarsi nuolatinėje dulksnoje izoliuotas britiškasis Darjeeling‘as įklampino ir  mus į savo lipnų tirštą gyvenimą, vos iškėlusius kojas iš ankšto džipo. Miestas toks pilnas indų turistų, kad viešbučiuose vietų be žiburio nerasi. Netrūksta ir vakariečių „backpakerių“, tokių kaip mes. Gyvas ir spalvingas vaisių, daržovių ir prieskonių turgus, rodosi, nusidriekęs per visą žemutinę miesto dalį. Vakare, turgui ištuštėjus, žmonių srautas persikelia į aukštutinės miesto dalies pagrindinę aikštę Chow Rasta ir link jos vedančią pėsčiųjų gatvę, apstatytą drabužiais, šalikais, vilnonėmis skaromis, suvenyrais ir garsiąją Darjeeling‘o arbata prekiaujančiais prekystaliais. Sutemus pro pagrindinę mieso gatvę  prasibrauti beveik neįmanoma – atrodo žmonės niekada nenustos pirkti ir džiaugtis visokiausiais blizgučiais. Sausakimšos ir iki vėlyvo meto dirbančios maitinimo įstaigos, tirštai prisigrūdę restoranai, kavinės. Juk atostogos! Vyrai vieni per kitų galvas tiesiog veržiasi prekystalių link, moteris palikę sergėti užimtų stalų.  







Virti kiaušiniai

Naktį galima ir apsikirpti


Dieną pagrindinė aikštė ištuštėja, joje įsiviešpatauja bundančio pavasario sekmadienį primenanti visiško atsipalaidavimo ir tingėjimo nuotaika. Vaikų džiaugsmui - siūloma pajodinėti žemaūgiais arkliukais.




Prie sekmadieninės relaksacinės nuotaikos kūrimo kartkartėmis prisijungia ir saulutė. Jai išlindus iš už debesų, atsiveria miestą supantys Himalajų kalnai. Darjeelingas - geriausia vieta jiems stebėti: iš čia galima pamatyti aukščiausią pasaulyje Everesto viršukalnę, taip pat trečiąją pagal aukštį – Kchangenzonga viršukalnę. Na, žinoma, prieš dairantis, vertėtų bent pasiklausti, į kuria pusę jų dairytis (:
 

 

 

Pasigėrėję debesų atvertu ir saulutės nušviestu kalnų grožiu, išėjome pasivaikščioti po apylinkines kalnų gyvenvietes. Žmonės jose draugiški, šilti, mes vėl šypsomės nesustodami, patys to nepastebėdami. Jausmas, lyg būtume akimirksniu teleportavęsi atgal į Bali! Ir kaip gera, kad pėsčiųjų takais indų turistų sausakimši džipai nepravažiuoja! (:








Iš mokyklų neskupėdami, dūkdami žingsniuoja linksmai nusiteikę mokinukai, pasipuošę švariomis išlygintomis uniformomis. Smalsioms ir komunikabilioms mergaičiukėms buvo daug juoko, kai klausdami, kaip rasti vienuolyną, neteisingai ištarėme vienuolyną ir šventyklą reikškiantį žodį  „Gompa“ (: Nežiūrint to, mergaitėms patikome ir buvome pavaišinti rūgščiomis, neprinokusiomis slyvutėmis, kurias jos pačios pasigardžiuodamos kramtė leisdamosi nuo kalno namo (:


Su linksmomis mokinukėmis išsiskyrėme pasukę Bhutia Busty Gompa vienuolyno link. Atrodė, lyg gausiai gėlemis, krūmais ir vijokliais apsodintas takas vestų į stebuklų šalį Alisos veidrodžių karalystėje. 



Pats vienuolynas ir šventykla panašūs į mūsų jau aplankytus Sikkim‘e, jis priklauso tam pačiam Nyingmapa ordinui. 







Šventyklos viduje vienuoliai meditavo skaitydami Tibeto Mirusiųjų Knygos ištraukas. Buvome pakviesti prisijungti. Pirmą kartą galėjome gyvai išgirsti ir pamatyti tibetiečių vienuolių monotonišką dainavimą, pritariant būgnais, triūbomis, lėkštėmis, bei atliekant ritualinius spalvotų, tam tikromis formomis nulipintų, žvakelių nuliejimus. Kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį tokį „tūsą“ girdėdavome apsistoję Pelling‘o viešbutyje. Sikkim‘o vienuolynuose taip pat girdėdavome vienuolius, atliekant kasdienius privalomus ritualus, tačiau tai būdavo daroma nuo lankytojų akių atitvertose patalpose. Šį kartą buvome maloniai pakviesti prisijungti. Kaip dažniausiai būna - viduje filmuoti ir fotografuoti negalima. Tačiau dar būdami lauke šiek tiek pafilmavome iPhon'u:



Iš vienuolyno pasukome Tibetan Refugee Self-Help Center (pabėgėlių iš Tibeto pagalbos sau centrą), įkurtą 1959 metais. Parėmėme centrą, nusipirkę arbatos ir smilkalų sau bei lauktuvėms – visas pelnas atitenka pabėgėlių iš Tibeto bendruomenei.


Bendruomenė turi mažą tibetietišką šventyklėlę,  kurioje buvome pakviesti pasidairyti ir kurioje pirmą kartą mums buvo leista filmuoti ir fotografuoti kiek širdis geidžia. Tad griebėme kiekvienas savo techniką ir fotografavome bei filmavome kasdienes nuoširdžias paprastų žmonių apeigas.  





Į kalnus atvykome ne pačiu dėkingiausiu metų metu - birželio viduryje. Renkantis tarp šalčio ir apniukusio oro, be kompromisų laimėjo šiluma, tad tenka prašyti debesų malonės pakilt aukščiau ir išsisklaidyti plačiau. Saulutei benusileidžiant poilsiui, mums grįžinėjant iš Tibeto pabėgėlių centro, debesys susimylėjo ir atvėrė mūsų akims Himalajų snieguotų viršukalnių grožį… Jei vakarais, saulutei nusileidus, kalnuose būtų bent kiek šilčiau, norėčiau čia gyventi ir kiekvieną dieną nosimi uosti, akimis gėrėtis, ausimis girdėti ir oda gerti šį grožį į save….


 


Išvykimo diena išaušo purškiant smulkiam lietučiui. Prisipirkome Darjeelingo arbatos ir pasivaikščiojome po miestelį. Užtikome mažą tibetietiškų prekių prigrūstą parduotuvėlę. Savininkas pats važiuoja į Tibetą, keliauja po jo kaimus ir prisirankioja toookių gražių daiktų - gausiai puoštų turkiu, koralais bei tibetietišku gintaru: vyriškų ir moteriškų kaklo papuošalų, karolių, žiedų, auskarų, apyrankių, diržų, galvos apdangalų, kuriuos net pakelti nuo akmenų ir sidabro svorio sunku, kaukių bei Tibeto budistų atributikos.













 
Išvažiavome debesų takais, džipu skrosdami dangiško grožio Himalajų kalnus. Automobiliai, važiuojantys priešinga kryptimi, niro tiesiai iš debesų. Arbatų plantacijas palikome užnugaryje....



_____________________________________________________

KELI ŽINOTINI FAKTAI APIE DARJEELING‘Ą

1    Miesto plėtra prasidėjo XIX a. viduryje, kai britai pradėjo jame steigti karines sanatorijas ir įkūrė karinius dalinius. Vėliau britai, Assamo valstijoje atradę arbatą ir išsiaiškinę jos auginimo bei ruošimo subtilybes, arbatos krūmus atsivežė į Darjeeling‘ą ir pradėjo čia plėsti jų plantacijas. Darjeeling‘o arbatos augintojai išvedė naują hibridinę juodosios arbatos rūšį ir sukūrė naują fermentavimo techniką. Šiandien Vakarų pasaulyje beveik visi esame girdėję ar ragavę Darjeeling‘o juodąją arbatą. 

2    Kita Darjeeling‘o įžimybė, apie kurią ne vienas esame girdėjęs - Himalajų geležinkelis, jungiantis miestą su lygumomis apačioje. Jo siaurais bėgiais, kurių plotis vos 60 cm,  vis dar teberieda garvežys. Dviejų su puse valandų kelią džipu Darjeeling‘o traukinukas įveikia per aštuonias. Tačiau vaizdai, dairantis pro langus, iš ties to verti. Pasivažinėjimas traukinuku bent į vieną pusę dažnai tampa tiesiog atrakcija vaikams ir turistams. Didžiąją kelio dalį traukinys rieda „autostrados“ kelkraščiu, tad mums teko taip pat pasidžiaugti „žaisliniu“ pramintu traukinuku.

3    Darjeeling‘as yra muzikos centras ir niša muzikantams bei muzikos gerbėjams. Man nepavyko išsiaiškinti tiesioginio The Beetles ir Darjeeling‘o ryšio, tačiau faktas, kad Didžiąją Britaniją primenančios kavinukės, pasistačiusios natūralaus dydžio britiškas telefono būdeles viduje kaip dekoracijas, vaišinančios indų ir vakariečių turistus kvepiančia kava, arbata, vakarietiškais pyragėliais ir bandelėmis, lepinančios Wi-Fi paslauga, nepamiršta iškabose užsiminti apie The Beetles ir išsikabinti jų plakatus.

No comments:

Post a Comment